Datos, faktai, skaičiai

  • Miestas įsikūręs 10 kilometrų nuo Latvijos Respublikos sienos ir yra šiauriausias rajonas Lietuvoje, išsidėstęs drėgnose, pelkėtose žemėse, netoli Ventos upės. Spėjama, kad šios vietovės pavadinimas kilęs nuo čia anksčiau gyvenusių Mažeikų. Toks kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI a.
  • XII - XIV a. Mažeikių žemės priklausė Ceklio sričiai.
  • 1332 m. Hermano Vartbergės kronikoje rašoma apie Livonijos ordino kariuomenės surengtą ekspediciją į Mažeikių ir Vindeikių apylinkes. Istorikas A. Nikžentaitis daro išvadą, kad čia gali būti minima Mažeikių gyvenvietė, kurios teritorijoje XIX a. pabaigoje ėmė kurtis Mažeikių miestas.
  • 1426 m. Nustatant Lietuvos-Livonijos sieną dabartinė Mažeikių rajono teritorija atiteko Livonijai.
  • 1529 m. Pasirašius sutartį dėl patikslintų Lietuvos sienų su Livonija, beveik visa teritorija, kurioje dabar yra Mažeikių rajonas, atiteko Lietuvai. Atgautose Žemaitijos žemėse, Tirkšliuose ir Viekšniuose, buvo įkurti Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarai.
  • Iki 1794 m. Mažeikiai buvo karališkasis valsčius.
  • XVIII a. Mažeikių vietovė priklausė Viekšnių seniūnijai. Mažeikiai miesteliu periodikoje pradėti vadinti XIX a.
  • 1868 m. pradėtas tiesti Liepojos-Romnų geležinkelis. Mažeikiuose imtasi statyti geležinkelio stotį. Atsiradus stočiai, ėmė formuotis Mažeikių miestas, kuris ypač sparčiai pradėjo augti po to, kai 1873 m. buvo nutiestas geležinkelis į Rygą. Oficialus geležinkelio Mažeikių atkarpos atidarymas įvyko 1873 m. lapkričio 3 (15) d.
  • 1874 m. Baigtas tiesti geležinkelis iš Mažeikių į Jelgavą (Mintaują).
  • 1886 m. Mažeikiuose gyveno 260 gyventojų.
  • 1887 m. Mieste atidaryta pirmoji vaistinė. Jos savininkas buvo gydytojas O. von Losbergas.
  • 1893 m. Miestelyje veikė 13 parduotuvių, 5 smuklės.
  • 1893 m. Pradėta statyti stačiatikių cerkvė, kuri užbaigta 1894 m. 
  • 1895 m. Gatvės pradėtos grįsti akmenimis. 
  • 1897 m. Mažeikiuose gyveno apie 2 tūkst. gyventojų.
  • 1899 - 1918 m. Miestas oficialiai vadintas Muravjovu (Muravjovo Koriko garbei), vėlesniais metais  Mažeikiais.
  • 1896 m. Įsteigta trijų skyrių cerkvinė pradinė mokykla. Tai buvo pirmoji mokykla mieste.
  • 1898 m. Mažeikių pašto telegrafe pradėtos priiminėti pirmosios tarptautinės telegramos.
  • 1900 - 1901 m. Vyko geležinkelio stoties išplėtimo darbai.
  • 1900 m. Pastatyta žydų sinagoga.
  • 1903 m. Mieste gyveno 310 stačiatikių ir apie 40 sentikių.
  • 1903 m. Pradėjo veikti Mažeikių geležinkeliečių pradinė mokykla.
  • 1904 m. Pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
  • 1905 m. Birželio 29 d. malūnininko Latčo klėtyje įvyko pirmasis lietuviškas vakaras Mažeikiuose. Suvaidinta Žemaitės ir G. Petkevičaitės  Bitės komedija „Velnias spąstuose”.
  • 1905 m. Atidarytas A. Žukausko knygynas.
  • 1905 m. Pradėtas tiesti Telšių– Mažeikių plentas.
  • 1906 m. Spalio 8 d. iškilmingai pašventinta pirmoji Mažeikių katalikų bažnyčia.
  • 1906 m. Įkurtas „Saulės” draugijos Mažeikių skyrius, kuris 1907 m. mieste įkūrė pirmąją lietuvišką pradžios mokyklą.
  • 1908 m. Įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Mažeikių skyrius.
  • 1908 m. Mažeikiuose gyvenusių latvių rūpesčiu pastatyta evangelikų 
  •  liuteronų bažnyčia. Vietoje laikinos bažnyčios nauja  mūrinė – iškilo 1910 m.
  • 1909 (11) m. Įsteigta pirmoji valdinė rusų pradinė mokykla.
  • 1911 m. Veiklą pradėjo J. Vaičkaus suburta „Skrajojamojo teatro” trupė.
  • 1911 m. Įsteigta pirmoji privati keturklasė L.Markavičienės prekybos mokykla. (Muravjovskaja škola)
  • 1913 m. Įsteigta E. Levino spaustuvė ir litografija. Tais pačiais metais įsteigta ir Chonono Slonimskio spaustuvė.
  • 1913 m. Sausio 15 (28) ir 1913 m. gegužės 21 (birželio 3 d.) Mažeikiuose vyko dideli gaisrai.
  • 1917 m. Mažeikiuose lankėsi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, kuris pro šias vietas vyko inspektuoti Rytų fronto.
  • 1915 m. Palei Ventą ėjo fronto linija. Sugriautas tiltas per upę. Prie Mažeikių vyko aršūs rusų ir vokiečių karių susirėmimai. Atsitraukdami rusai susprogdino Mažeikių geležinkelio stoties elektrinę, kuri elektra aprūpindavo visą miestą.
  • 1915 m. gegužės 14 d.  Gaisro metu sudegė gražiausia miesto dalis  centras.
  • 1918 m. Pasibaigus karui, mažeikiškių pageidavimu miestas vėl pradėtas vadinti Mažeikiais.
  • 1919 m. Vasario mėnesį vyko raudonarmiečių ir vokiečių geležinės divizijos karių susirėmimai, kurių metu buvo nemažai sužeistų ir žuvusių karių, civilių gyventojų.
  • 1919 m. Rugsėjo 1 d. įsteigta privati Mažeikių lietuviška vidurinė mokykla. (progimnazija), kuri vėliau buvo reorganizuota ir 1925 m. tapo valstybine gimnazija. Gimnazijos direktoriumi buvo lotynų ir graikų kalbų vadovėlių autorius, Vilniaus universiteto profesorius M. Račkauskas. 1927-1933 m. gimnazijai vadovavo S. Totorius.
  • 1919-1950 m. Mažeikiai buvo apskrities centras.
  • 1919 m. Mažeikių miestas gavo savivaldybės teises. Pirmuoju jo burmistru išrinktas J. Motuzas.
  • 1921 m. Tarpininkaujant Anglijos diplomatui prof. Simpsonui, latvių pretenzijos į Mažeikių miestą ir dalį Mažeikių apskrities teritorijos buvo pripažintos nepagrįstomis ir atmestos.
  • 1922 m. Rupjūčio 5 d. įsteigta Mažeikių biblioteka. Jos organizatorius  A. Vaičkus.
  • 1923 m. Įkurta žydų vidurinė mokykla, kurioje dėstyta hebrajų kalba.
  • 1924 m. Pastatyta sinagoga.
  • 1925 m. Parengtas miesto sutvarkymo planas, trigubai padidintas miesto plotas.
  • 1926 m. gegužės 3 d. Vladas Pūnis įsteigė „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelę”, kuri rinko senienas, tyrinėjo Mažeikių apylinkes ir mokykloje kūrė muziejėlį, kurį buvo pavadinę „Laisvės muziejumi”. 
  • 1926 m. Suorganizuotas ir įsteigtas Liaudies universitetas.
  • 1926 m. Šv. Vincento Pauliečio draugija suorganizavo ir išlaikė našlaičių namus, kuriuose gyveno apie 100 vaikų. Mieste veikė ir senelių prieglauda, kurią išlaikė savivaldybė.
  • 1928 m. Įkurtas Mažeikių muziejus.
  • 1930 m. Mieste gyveno daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.
  • 1930 m. Išleistas žurnalas „Senovė” (Nr. 3). Pirmasis jos numeris išėjo 1926 m.
  • 1932 m. Pradėjo veikti brolių Šadauskių alaus darykla, kuri buvo didžiausia tokios paskirties įmonė Žemaitijoje.
  • 1933 m. Birželio 12 d. Mažeikiuose žydai suorganizavo pirmąjį Vilniaus vadavimo sąjungos skyrių, kuriame buvo tik žydų tautybės žmonės.
  • 1938 m. Darbo rūmai darbininkams įkūrė kultūros namus.
  • 1940 m. Česlovas Kontrimas Mažeikiuose įsteigė M. K. Čiurlionio būrelį.
  • 1940 m. Mieste veikė 26 įvairios pramonės įmonės, iš kurių labiausiai garsėjo brolių Šadauskų alaus darykla, molinių puodų, koklių, linų apdirbimo, baldų fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla ir kt.
  • 1941 m. Juozas Remys mieste įkūrė simfoninį orkestrą.
  • 1941 - 1945 m. Miestas stipriai sugriautas. Ypač jis nukentėjo 1944 m. rudenį per rusų antskrydžius. Didžioji miesto dalis atstatyta iki 1966 m.
  • 1950 m. Mažeikiai tapo Mažeikių rajono centru.
  • 1955 m. Įkurta vaikų muzikos mokykla.
  • 1959 m. Mažeikiuose buvo 7957 gyventojai, iš kurių 3553 vyrai ir 4404 moterys. 1962 m.  Miesto teritorija užėmė 1080 ha plotą.
  • 1962 m. Atidaryta vaikų sporto mokykla.
  • 1966 m. Pradėjo veikti liaudies teatras.
  • 1969 m. Įkurta kompresorių gamykla, kuri ilgą laiką buvo didžiausia pramonės įmonė mieste.
  • 1972 m. Juodeikiuose, 18 km nuo Mažeikių, pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, kuriai nafta ilgą laiką daugiausia tiekta „Draugystės” naftotiekio atšaka iš Polocko.
  • Pirmoji įmonės eilė paleista 1980 m., antroji  1983 m.
  • 1975 m. Zastaučiuose atidarytas Juozo Vaičkaus muziejus.
  • 1981 m. Įrengta Č. Kontrimo galerija  muziejus.

Parengė Danutė Mukienė 

Dalintis: