Būtina žinoti (patarimai gyventojams)

Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112

Ką reikia žinoti?
Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, įsiminkite šiuos patarimus:

• ištikus nelaimei nebijokite skambinti 112 ir nesutrikite;
• pasirinkite (pasitraukite į) vietą, iš kurios galėtumėte saugiai paskambinti numeriu 112;
• jei galite, numeriu 112 skambinkite ir su atsiliepusiu operatoriumi kalbėkite pats (-i);
• telefono aparato klaviatūroje surinkite tik šiuos tris skaitmenis – 112. Jokių šalies, miestų, rajonų ar kitokių kodų prieš numerį 112 rinkti nereikia;
• sulaukite, kol operatorius atsakys į Jūsų skambutį. Būkite kantrus (-i). Jei po kelių kvietimo signalų nesulaukiate atsiliepiant operatoriaus, jokiu būdu nenutraukite skambučio ir neskambinkite iš naujo dar kartą. Kiekvienas Jūsų pakartotas skambutis bus laikomas nauju ir bus nukeltas į skambučių eilės pabaigą, todėl prisiskambinimo laikas gali pailgėti;
• atsiliepus operatoriui prisistatykite bei trumpai ir aiškiai praneškite, kas įvyko;
• nurodykite vietą (jei žinote, ir tikslų adresą), kurioje yra reikalinga skubi pagalba. Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip šią vietą lengviau rasti (prie jos privažiuoti). Jei pavojinga situacija susiklostė kitoje, nei jūs skambinate, vietoje – nurodykite įvykio vietą;
• atsakykite į visus operatoriaus užduotus klausimus;
• laikykitės operatoriaus teikiamų patarimų;
• nepadėkite ragelio, kol operatorius nepasakys, kad pokalbį galima baigti;
• baigęs (-usi) pokalbį, pasistenkite neužimti savo telefono linijos, iš kurios skambinote, jei tai nėra būtina. Operatoriui gali prireikti su Jumis susisiekti ir paprašyti papildomos informacijos apie situaciją arba pateikti Jums papildomą patarimą;
• jei situacija nelaimės vietoje pasikeičia (pagerėja ar pablogėja), paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

https://youtu.be/pMhplD2eTDY

https://youtu.be/9GVRjm9iBS4

https://youtu.be/L6fUVabEQ_k

https://youtu.be/lVQENWDDlEg

Susikaupkite ir pasistenkite nusiraminti. Įsijunkite televizorių ir radiją, kad girdėtumėte pranešimus, kaip elgtis. Išklausę informaciją apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, vadovaukitės pateiktais nurodymais. Be ypatingos priežasties niekur nevykite.

Jei privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris ir atlikite įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės tolesnių pranešimų ir rekomendacijų.   

Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos. Stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems, draugams, pažįstamiesiems mobiliojo ryšio telefonais.

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies.

Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas:

• nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta.

Gaisras plinta sparčiai:

• jau po 10–15 minučių liepsnoja visas kambarys.

Nedelskite:

• iš anksto pagalvokite, kaip elgsitės kilus gaisrui, kuo gesinsite, kaip išeisite iš patalpos (tai vadinama evakuacija), kaip ir kam pranešite apie gaisrą?

Jeigu dega jūsų butas:

• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• negelbėkite savo turto;
• išeikite iš buto;
• uždarykite duris, bet neužrakinkite jų;
• nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
• pasitikite atvykstančius ugniagesius.

Jeigu patalpoje daug dūmų:

• užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
• eikite pasilenkę arba šliaužkite;
• jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.
• Jeigu dega kaimynų butas:
• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• jeigu laiptinėje daug dūmų, likite savo bute;
• uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;
• prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų.

Jeigu užsidegė drabužiai:

• griūkite ant žemės, vartykitės į visas puses, kad ugnis užgestų;
• užsidenkite veidą rankomis;
• jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) po ranka esančiomis nedegiomis medžiagomis;
• nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite drėgną rankšluostį ar audeklą;
• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:

• elektros prietaisą išjunkite iš elektros lizdo, išjunkite elektros tiekimą patalpoje;
• užmeskite ant elektros prietaiso audeklą;
• gesinkite gesintuvu;
• jeigu nepavyko užgesinti gaisro ir jis išplito, skubiai palikite patalpas;
• prieš palikdami patalpas, sandariai uždarykite langus ir duris;
• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• apie gaisrą praneškite kaimynams.

Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:

• indą uždenkite dangčiu;
• išjunkite viryklę;
• atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.

Jeigu užsidegė automobilis:

• išjunkite variklį;
• šiek tiek praverkite variklio dangtį ir gesinkite gesintuvu.

Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:

• aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną);
• paskirkite susitikimo vietą lauke. Tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato.

Jeigu esate viešose vietose:

• žinokite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, jie žymimi žaliai;
• mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ir kitose viešose vietose yra bent du  išėjimai, apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Mūsų svarbiausias patarimas! Įsigykite autonominį dūmų detektorių (jutiklį):

• autonominis dūmų detektorius jus pažadins gaisrui tik prasidėjus;
• tvirtinkite jį prie lubų prieškambaryje, miegamajame, mansardoje;
• kasmet nuvalykite nuo jo dulkes ir pakeiskite elementus.
•  

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Prie vandens telkinio:

• nestovėkite ir neleiskite vaikams žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį (prie prieplaukos ar molo krašto, tilto, stataus kranto);
• perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;
• nepalikite prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų.

Draudžiama:

• paplūdimiuose ir maudyklose rūkyti (išskyrus įrengtas rūkymo vietas);
• žaisti sportinius žaidimus ne fizinio aktyvumo (aktyvaus) paplūdimio zonoje ar sukeliant pavojų poilsiautojams;
• paplūdimiuose ir maudyklose įrengti stovyklavietes;
• paplūdimiuose ir maudyklose kurti laužus;
• skinti ar naikinti saugomų rūšių augalus;
• būti bendruose paplūdimiuose nuogiems (nedėvėti maudymosi kostiumų arba dėvėti tik jų dalį);
• lankytis su gyvūnais tam neskirtose paplūdimio vietose.

Vandens telkinyje:

• nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės;
• nesimaudykite vieni, nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur plaukioja daugiau žmonių ir yra budintys gelbėtojai;
• maudykitės tik įsitikinę, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai briskite, nenerkite ir nešokite į vandenį;
• nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų, maudydamiesi nekramtykite gumos, nevalgykite, nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų;
• neleiskite vaikams nardinti kitą žmogų, tampyti už kojų, lipti kitiems ant pečių;
• nešaukite pagalbos, jei jos nereikia;
• neplaukiokite ten, kur atliekami šuoliai į vandenį;
• nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus;
• neplaukite į laivakelį ir nesiartinkite prie praplaukiančių laivų, nes kyla grėsmė būti įtrauktam po laivo sraigtais.

Draudžiama:

• plaukioti ar bristi už vietų, pažymėtų plūdurais, taip pat maudytis po nustatytų paplūdimio lankymo valandų, maudymuisi neskirtose ir (ar) nesaugiose vietose (prie užtvankų, dirbtinių krioklių, šalia hidroelektrinėse naudojamų įrenginių, esančių vandenyje ir pan.) arba vietose, pažymėtose draudžiančiais maudytis informaciniais ženklais;
• maudytis neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
• maudytis vaikams iki 14 metų be suaugusio žmogaus priežiūros;
• plaukioti ant pripučiamųjų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų;
• maudytis žaibuojant ir (ar) perkūnijos, škvalo, viesulo metu;
• maudytis esant gelbėjimo poste iškeltai raudonai vėliavai. 

Plaukiojimo priemonės

• gelbėjimosi liemenę užsidėkite prieš išplaukdami plaukiojimo priemone į vandens telkinį ir ją dėvėkite visą laiką, taip pat būdami plaukiojimo priemonėje ant vandens;
• ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Draudžiama:

• plaukti plaukiojimo priemone, jeigu joje nėra gelbėjimosi liemenių, skirtų visiems joje esantiems asmenims;
• maudytis, nardyti ir šokinėti iš (nuo) plaukiančios plaukiojimo priemonės;
• plaukioti plaukiojimo priemonėmis tam neskirtose paplūdimių maudyklų zonose, jomis kelti pavojų žmonėms ir aplinkai;
• suptis ir vaikščioti tam nepritaikytose plaukiojimo priemonėse, taip pat nesilaikyti plaukiojimo priemonės gamintojo nustatytų saugaus plaukiojimo priemonės naudojimo reikalavimų ir (ar) draudimų.

Kaip elgtis, jei skęstate pats ir kaip padėti, jei skęsta kitas

• skęstantysis  turėtų stengtis nurimti,  nepanikuoti, nesiblaškyti ir dėmesį į save atkreipti šaukdamas arba mojuodamas rankomis. Reikėtų įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulti ant nugaros;
• pamatę skęstantį žmogų, šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112. Apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.);
• laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t.  Nerizikuokite savo gyvybe;
• jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), paduokite jam gelbėjimo ar parankinę priemonę, kuri neskęsta. Ją reikia paduoti skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti;
• ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba;
• įsidėmėkite: gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Potvynius Lietuvoje  sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai, prasidėję dėl pasikeitusio vėjo upių žiotyse atplukdyto vandens. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl jiems būtina iš anksto rengtis.

Prieš prasidedant potvyniui:

geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Rekomenduojama nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas.

Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:

• įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
• apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

Pasirūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų:

• ilgai negendančių maisto produktų;
• medikamentų;
• geriamojo vandens;
• degtukų, žvakių, žibintų, malkų;
• mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.

Kiti patarimai:

• paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus;
• gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas;
• iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus;
• lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges;
• užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
• apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus;
• pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos;
• išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas;
• patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką;
• užsandarinkite naftos produktų saugyklas;
• patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas;
• apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Kilus potvyniui:

• rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos.

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariama:

• palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti;
• jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose;
• iškelkite audeklo gabalą (naktį – šviečiantį žibintą) – tai bus ženklas, kad jums reikalinga pagalba;
• mosuokite audeklo gabalu (naktį – mirksinčia žibinto šviesa) – taip pranešama, kad reikalinga skubi pagalba;
• jei brendate užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą  duobę, kelią tikrinkite  kartimi;
• jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, susiriškite virve;
• jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos;
• padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.

Pasibaigus potvyniui:

• griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.

Patariama:

• praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite jų pagalbos;
• nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų;
• kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.), išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m3  vandens –  400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite;
• dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją;
• praneškite seniūnijai apie potvynio metu patirtus nuostolius;
• dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą  arba į artimiausią VMVT teritorinį padalinį. VMVT pranešimai priimami visą parą nemokama telefono linija 8 800 404 03 arba interneto svetainėje http://www.vmvt.lt užpildžius pranešimo formą skiltyje „Praneškite mums“.

Geriamojo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams priimami ir tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute arba jo teritoriniuose skyriuose Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Telšiuose. Kontaktiniai duomenys nurodyti internetinėje svetainėje http://nmvrvi.lt

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Užšalus ežerams ledas kaip magnetas pritraukia žvejus bei tiesiog aštrių pojūčių mėgėjus.

Tuo metu kiti, bijodami įlūžti, niekada žiemą nėra stovėję ant ledo. Galbūt šie patarimai vieniems tokią baimę išsklaidys, o kitiems išgelbės gyvybę. Nustebsite sužinoję, kad žmogus lediniame vandenyje gali išbūti daug ilgiau nei mes visi manome. Tad kodėl žmonės neretai žūsta pirmosiomis minutėmis?

Kiek laiko žmogus lediniame vandenyje išbūna nesušalęs

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremalios medicinos katedros asistento, gydytojo anesteziologo-reanimatologo Nedo Jasinsko teigimu, kasmet paskęsta eketėse viena mokinių klasė – 30 vaikų. Traumų ir nelaimingų atsitikimų statistikoje šalčio sukelti poveikiai sudaro 9 proc. Palyginimui autoįvykiai, kurių statistiškai tikrai būna daug, – 10 proc.

„Pažįstu daug žvejų, kurie drebėdami seka prognozes žiemą – kada gi pagaliau užšals ledas ir bus galima žvejoti. Jų potraukis – iracionalus, jie lekia kaip vabzdžiai į šviesą. Štai situacija. 40 metų vyras žvejojo 20 km už didmiesčio. Grįždamas į krantą jis pakeitė maršrutą ir užėjo ant vietos, kurioje įteka upelis. Tokiose vietose ledas būna plonesnis, tarsi „išgraužtas“ iš apačios. Jis įlūžo. Vandens temperatūra – 2 laipsniai šilumos (tokia temperatūra dažniausiai būna žiemą), oro – 3 laipsniai šalčio. Noriu jūsų paklausti: per kiek laiko tokioje situacijoje žmogus mirtinai sušals? Šis klausimas užduodamas įvairiose konferencijose. Įdomu, kad žmonės paprastai duoda jam iki pusvalandžio. Iš tiesų žmogus vandenyje gali išsilaikyti kur kas ilgiau – apie 50-60 min., o anksčiau nuskęstama dėl to, kad jis būna apimtas desperacijos, kad tuoj pat sušals. Manoma, kad jei įkritai į vandenį, turi 10-20 min. Tai netiesa, nes žmogaus šerdinė temperatūra krenta lėčiau. Norint išsigelbėti svarbiausia turimą laiką praleisti prasmingai“, - pasakojo lektorius konferencijoje „Paciento saugumas ir kokybė teikiant skubią pagalbą“.

Lemiama pirmoji minutė – ar pavyks susitvarkyti su šoku

Išsigelbėjimo schema labai paprasta: 1 – 10 – 1. Ką tai reiškia? Pasak N. Jasinsko, pirmąją minutę vyksta žaibiška organizmo reakcija į šaltį. Dėl to žmogus pradeda nekontroliuojamai dažnai ir giliai kvėpuoti. Būtent dėl šios priežasties dalis žmonių miršta, kadangi dėl dažno kvėpavimo pablogėja smegenų kraujotaka, o smegenims trūkstant deguonies atsiranda dezorientacija, sutrinka sąmonė ir labai dažnai užspringstama vandeniu. Kitu atveju tiesiog užspringstama galvai panirus į vandenį dėl per dažno ir nekontroliuojamo kvėpavimo.

„Tokiu atveju turime žmogų, kuris paskendo šiltas – vis dar 36,6 laipsnio temperatūros. Jis paskęsta tik todėl, kad nežino, kaip elgtis. Pirmas dalykas, ką jis turi padaryti, tai normalizuoti savo kvėpavimą. Tai padaryti galima lėčiau iškvepiant. Taip pat reikia nepamiršti, kad žmogus turi sveikas rankas ir kojas, jis gali kabintis ir laikytis. Mat toliau antrasis 10 minučių etapas, per kurį sušąla mūsų raumenys ir nervai, todėl reikia pabandyti išlipti iš eketės. Šerdinė kūno temperatūra taip pat dar laikosi aukšta – ji žemėja tik 3 laipsniais per valandą. Tačiau iškart pradeda šalti smulkesnės kūno dalys, todėl jei po 10 minučių mums kas nors mes virvę, mes jos nebesučiupsime. Šiuo atveju gelbėtojas turėtų padaryti kilpą, kad galėtume prakišti visą ranką. kiekvieną minutę raumenys šals vis labiau, blogės sąmonės būklė, todėl išlipti reikia kuo greičiau.

Kaip tai padaryti? Žmonės dažnai bando užšokti ant ledo, kaip ant palangės, todėl vėl jį nulaužia. Reikėtų pirmiausiai kūnui suteikti horizontalią padėtį, tuomet plakant kojomis ir darant rankų judesius bandyti užšliaužti ant ledo. Užsikabinti už ledo rankomis yra sudėtinga, nes pirštai slysta, tam padėtų kokie nors daiktai: smeigės, kurios privalomos žvejams, raktai ir pan. Pasiekus paviršių jokiu būdu negalima toje vietoje stotis – iki saugios vietos ridenamasi arba nušliaužiama“, - pasakojo medikas.

Kaip išlikti virš vandens net praradus sąmonę

Pagaliau paskutinis vienetas minėtoje schemoje žymi valandą, per kurią mes dar galime neprarasti sąmonės. Vėliau temperatūra pasiekia kritinę ribą, po kurios ši atsijungia.

„Jei nepavyksta išlipti iš eketės, laukiant pagalbos reikia stengtis, kad galva būtų virš vandens. Randami žmonės, kurių net barzdos prišalusios prie ledo - ir juos pavyksta atgaivinti. Kiti, jei turi peilį, prismeigia prie ledo rankovę, kad bent ranka jį išlaikytų virš vandens paviršiaus. Mat pagalba dažnai vyksta, tačiau ji gali užtrukti ir pusvalandį, žmogui svarbu per tą laiką nepanirti, sulaukti jos gyvam. Todėl po 10 minučių, jei nepavyko išlipti, reikia nustoti judėti. Tyrimais įrodyta, kad judėjimas pagreitina šilumos netekimą. Mat kai nejudame, sušildome aplink mus esantį vandenį, o judėdami jį nustumiame, todėl vėl tenka šildyti naują šaltą vandenį. Jei eketėje esate ne vieni, 66 proc. šilumos tausojimą padidina apsikabinimas. Taigi reikia kuo labiau prailginti laiką, per kurį galime išlikti sąmoningi.“, - patarė N. Jasinskas.

Pasak jo, krante esantys žmonės neturėtų imtis drastiškų sprendimų ir neprarasti savisaugos instinkto, nes iš didvyrio labai paprasta tapti antru lavonu. Tiesiog reikia stengtis motyvuoti skęstantįjį, jį nuraminti, gal kažką jam numesti, paduoti, bet nesiartinti prie eketės. Pagrindinis pagalbos principas – nukentėjusiųjų neturi padaugėti.

Ištrauktą iš vandens žmogų reikia laikyti horizontalioje padėtyje, neleisti stotis, kadangi dėl sumažėjusio slėgio į kojų ir pilvo venas gali dar labiau kristi ir taip tuo metu žemas kraujospūdis ir sutrikti širdies veikla.

Svarbiausia tokioj situacijoje nepasimesti ir veikti labai greitai, nes užspingus, labai greit žmogus netenka samonės ir uždūsta. 

Užspringimas – tai kvėpavimo sutrikimas, kurį sukelia svetimkūnis, patekęs į nosiaryklę, gerklas, gerklę. Dėl svetimkūnio į plaučius patenka mažiau oro arba jo visai nepatenka. Jei užspringstama iš dalies, žmogus pajėgia įkvėpti oro, bet jei kvėpavimo takai visiškai užsikemša, jis gali uždusti. Svetimkūnis dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir sukelia balso stygų bei bronchų spazmą, todėl oro į plaučius nepatenka. Dėl minėtų spazmų ir dėl oro stokos žmogus dūsta ir gali mirti. 

Užspringimo požymiai 

• Užspringęs žmogus staiga griebiasi už kaklo. 
• Paklaustas "Kas atsitiko?", negali ištarti nė žodžio (dėl ligos sutrikus kvėpavimui gali bent          šnabždėti). 
• Kvėpavimas triukšmingas arba nėra jokio garso. 
• Užspringęs žmogus susijaudina, sutrinka, išsigąsta. 
• Pamėlsta lūpos ir oda. 
• Praranda sąmonę. 
• Ištinka klinikinė mirtis. 

Ką daryti?, jei užspringęs žmogus sąmoningas: žmogus apglėbiamas iš nugaros suformuojam kumštį, ant kumščio dedama kitos rankos delnas. Kumštį dedame užspringusiam po duobute po šonkauliais ir spaudžiame su kumščiu ir su rankomis vienu metu. Šios priemonės tikslas sukurti spaudimą plaučiuose ir išmušti iš kvėpavimo takų maisto gabalą. Kartokite tol, kol svetimkūnį pašalinsite (užspringusysis iškosės) iš kvėpavimo takų. 

Ką daryti?, jei užspringęs žmogus nesąmoningas: paguldykite užspringusįjį ant nugaros, kiškite rodomąjį pirštą į užspringusiojo burną ir kablio formos judesiu bandykite svetimkūnį ištraukti. Jei nepavyksta, apžerkite užspringusįjį per klubus, dėkite vienos rankos delną po krūtinkauliu, kita prispauskite ir spustelkite į priekį. Paspaudimus kartokite tol, kol svetimkūnį pašalinsite (užspringusysis iškosės) iš kvėpavimo takų. Galutinai svetimkūnį pašalinti iš burnos galima ranka (išimti pirštais). 

Ką daryti?, jei užspringęs yra mažas vaikas ar net kūdikis: 

• Jei užspringęs vaikas kosti, leiskite jam iškosėti svetimkūnį pačiam. 
• Jei kūdikis svetimkūnio pats neiškosti ir ima dūsti, paguldykite jį ant rankos kniūpsčią galva žemyn. Galvytę pirštais prilaikykite už apatinio žandikaulio, kad kvėpavimo takai būtų atviri. 
• Penkis kartus stuktelkite delnu tarp menčių. 
• Apverskite kūdikį veiduku aukštyn ir patikrinkite burnytę. Jei svetimkūnis matosi, išimkite jį. 
• Jei svetimkūnis neiškrito, ant savo rankos paguldykite kūdikį veiduku aukštyn ir penkis kartus pirštais staigiai spustelkite krūtinę. Vėl patikrinkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. 
• Jei nesiseka pašalinti svetimkūnio, tris kartus kartokite 2, 3, 4, 5 veiksmus. 
• Atlikdami minėtus veiksmus ir nepaleisdami kūdikio iš rankų, skubėkite kviesti greitąją medicinos pagalbą. 
• Kartokite 2, 3, 4, 5 veiksmus tol, kol svetimkūnis iššoks arba kol atvyks medicinos pagalba. 

Dėmesio: jei spausti po krūtinkauliu negalima (pilvo žaizdos, nėštumas), spauskite krūtinkaulį žemiausioje vietoje. Kūdikio negalima kratyti už kojų, kad kraujas neišsilietų į smegenis. 

Paprastai kalbant, užspringimo priežastis: žmogus negali vienu metu ryti ir įkvepti - tą jis turi daryti skyrium tai yra arba ryti arba įkvėpti (tokia žmogaus anatomija ir fiziologija). Dažniausiai užspirngstama ne kai vienu metu kalbama ir valgoma. O iš tikrųjų, kai vienu metu ryjama ir įkvepiama. Taigi tiek pirmosios pagalbos...

Yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia. Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius.

Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose. Trečiasis protrūkis 2020 m. sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje, užsikrėtusiųjų skaičius viršija 43 tūkst., o nuo viruso jau mirė virš 1 tūkstančio žmonių.

Virusas, norėdamas išgyventi, privalo mutuoti. Mutacija gali vykti nuo 10 iki 40 metų. Šiandien sunku pasakyti, kas yra šaltinis, koks tai gyvūnas, bet galvojama, kad kaltininkas yra šikšnosparnis.

70 proc. naujo koronaviruso genomo sudėties panaši į SŪRS, tačiau 30 proc. vis dar lieka paslaptimi, todėl prognozuoti protrūkio baigtį sunku. Ir vis dėlto – net ir suvaldę koronavirusą nežinome, kokios virusų mutacijos mus dar pasieks ateityje. Virusai iki šios dienos yra išlikę vien todėl, kad sugebėjo evoliucionuoti ir prisitaikyti, surasti vis naują šeimininką.

Virusas plinta kontaktiniu, oro lašeliniu ir fekaliniu-oraliniu būdu. Linkę prasiskverbti į kvėpavimo epitelį ir virškinimo trakto epitelį, o taip pat į nervinės sistemos, širdies, akių ląsteles. Dažniausiai pasireiškia kaip rinofaringitas, bet būna ir virškinimo trakto sutrikimai. Bet pavojingiausias korona- viruso pasireiškimas – atipinė pneumonija arba „sunkus ūmus kvėpavimo takų sindromas“ (Severe Acute Respiratory Syndrome – SARS). Šios ligos mirtingumas virš 30%.

Būdai išvengti virusų:

• reguliariai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu,
• vengti liesti akis ir nosį,
• laikytis padorumo čiaudint ir kosint, t. y. neapčiaudėti ir neapkosėti kitų, čiaudėti į sulenktos rankos alkūnės linkį,
• judėti gryname ore – dauguma mikrobų nemėgsta deguonies,
• nesilankyti ten, kur nereikia,
• teisingai maitintis. Organizmui būtinai reikia turėti tam tikrų vitaminų, kad imuninė sistema gerai funkcionuotų. Reikia ir baltymų. Jeigu jūs nuolat valgote netinkamą maistą, griaunate imuninę sistemą, tai slopinate organizmo atsparumą.

Atmintinė