Būtina žinoti (patarimai gyventojams)

Penkių žingsnių programa tavo saugumui

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Informacija ruošiama ... 

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Užšalus ežerams ledas kaip magnetas pritraukia žvejus bei tiesiog aštrių pojūčių mėgėjus.

Tuo metu kiti, bijodami įlūžti, niekada žiemą nėra stovėję ant ledo. Galbūt šie patarimai vieniems tokią baimę išsklaidys, o kitiems išgelbės gyvybę. Nustebsite sužinoję, kad žmogus lediniame vandenyje gali išbūti daug ilgiau nei mes visi manome. Tad kodėl žmonės neretai žūsta pirmosiomis minutėmis?

Kiek laiko žmogus lediniame vandenyje išbūna nesušalęs

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremalios medicinos katedros asistento, gydytojo anesteziologo-reanimatologo Nedo Jasinsko teigimu, kasmet paskęsta eketėse viena mokinių klasė – 30 vaikų. Traumų ir nelaimingų atsitikimų statistikoje šalčio sukelti poveikiai sudaro 9 proc. Palyginimui autoįvykiai, kurių statistiškai tikrai būna daug, – 10 proc.

„Pažįstu daug žvejų, kurie drebėdami seka prognozes žiemą – kada gi pagaliau užšals ledas ir bus galima žvejoti. Jų potraukis – iracionalus, jie lekia kaip vabzdžiai į šviesą. Štai situacija. 40 metų vyras žvejojo 20 km už didmiesčio. Grįždamas į krantą jis pakeitė maršrutą ir užėjo ant vietos, kurioje įteka upelis. Tokiose vietose ledas būna plonesnis, tarsi „išgraužtas“ iš apačios. Jis įlūžo. Vandens temperatūra – 2 laipsniai šilumos (tokia temperatūra dažniausiai būna žiemą), oro – 3 laipsniai šalčio. Noriu jūsų paklausti: per kiek laiko tokioje situacijoje žmogus mirtinai sušals? Šis klausimas užduodamas įvairiose konferencijose. Įdomu, kad žmonės paprastai duoda jam iki pusvalandžio. Iš tiesų žmogus vandenyje gali išsilaikyti kur kas ilgiau – apie 50-60 min., o anksčiau nuskęstama dėl to, kad jis būna apimtas desperacijos, kad tuoj pat sušals. Manoma, kad jei įkritai į vandenį, turi 10-20 min. Tai netiesa, nes žmogaus šerdinė temperatūra krenta lėčiau. Norint išsigelbėti svarbiausia turimą laiką praleisti prasmingai“, - pasakojo lektorius konferencijoje „Paciento saugumas ir kokybė teikiant skubią pagalbą“.

Lemiama pirmoji minutė – ar pavyks susitvarkyti su šoku

Išsigelbėjimo schema labai paprasta: 1 – 10 – 1. Ką tai reiškia? Pasak N. Jasinsko, pirmąją minutę vyksta žaibiška organizmo reakcija į šaltį. Dėl to žmogus pradeda nekontroliuojamai dažnai ir giliai kvėpuoti. Būtent dėl šios priežasties dalis žmonių miršta, kadangi dėl dažno kvėpavimo pablogėja smegenų kraujotaka, o smegenims trūkstant deguonies atsiranda dezorientacija, sutrinka sąmonė ir labai dažnai užspringstama vandeniu. Kitu atveju tiesiog užspringstama galvai panirus į vandenį dėl per dažno ir nekontroliuojamo kvėpavimo.

„Tokiu atveju turime žmogų, kuris paskendo šiltas – vis dar 36,6 laipsnio temperatūros. Jis paskęsta tik todėl, kad nežino, kaip elgtis. Pirmas dalykas, ką jis turi padaryti, tai normalizuoti savo kvėpavimą. Tai padaryti galima lėčiau iškvepiant. Taip pat reikia nepamiršti, kad žmogus turi sveikas rankas ir kojas, jis gali kabintis ir laikytis. Mat toliau antrasis 10 minučių etapas, per kurį sušąla mūsų raumenys ir nervai, todėl reikia pabandyti išlipti iš eketės. Šerdinė kūno temperatūra taip pat dar laikosi aukšta – ji žemėja tik 3 laipsniais per valandą. Tačiau iškart pradeda šalti smulkesnės kūno dalys, todėl jei po 10 minučių mums kas nors mes virvę, mes jos nebesučiupsime. Šiuo atveju gelbėtojas turėtų padaryti kilpą, kad galėtume prakišti visą ranką. kiekvieną minutę raumenys šals vis labiau, blogės sąmonės būklė, todėl išlipti reikia kuo greičiau.

Kaip tai padaryti? Žmonės dažnai bando užšokti ant ledo, kaip ant palangės, todėl vėl jį nulaužia. Reikėtų pirmiausiai kūnui suteikti horizontalią padėtį, tuomet plakant kojomis ir darant rankų judesius bandyti užšliaužti ant ledo. Užsikabinti už ledo rankomis yra sudėtinga, nes pirštai slysta, tam padėtų kokie nors daiktai: smeigės, kurios privalomos žvejams, raktai ir pan. Pasiekus paviršių jokiu būdu negalima toje vietoje stotis – iki saugios vietos ridenamasi arba nušliaužiama“, - pasakojo medikas.

Kaip išlikti virš vandens net praradus sąmonę

Pagaliau paskutinis vienetas minėtoje schemoje žymi valandą, per kurią mes dar galime neprarasti sąmonės. Vėliau temperatūra pasiekia kritinę ribą, po kurios ši atsijungia.

„Jei nepavyksta išlipti iš eketės, laukiant pagalbos reikia stengtis, kad galva būtų virš vandens. Randami žmonės, kurių net barzdos prišalusios prie ledo - ir juos pavyksta atgaivinti. Kiti, jei turi peilį, prismeigia prie ledo rankovę, kad bent ranka jį išlaikytų virš vandens paviršiaus. Mat pagalba dažnai vyksta, tačiau ji gali užtrukti ir pusvalandį, žmogui svarbu per tą laiką nepanirti, sulaukti jos gyvam. Todėl po 10 minučių, jei nepavyko išlipti, reikia nustoti judėti. Tyrimais įrodyta, kad judėjimas pagreitina šilumos netekimą. Mat kai nejudame, sušildome aplink mus esantį vandenį, o judėdami jį nustumiame, todėl vėl tenka šildyti naują šaltą vandenį. Jei eketėje esate ne vieni, 66 proc. šilumos tausojimą padidina apsikabinimas. Taigi reikia kuo labiau prailginti laiką, per kurį galime išlikti sąmoningi.“, - patarė N. Jasinskas.

Pasak jo, krante esantys žmonės neturėtų imtis drastiškų sprendimų ir neprarasti savisaugos instinkto, nes iš didvyrio labai paprasta tapti antru lavonu. Tiesiog reikia stengtis motyvuoti skęstantįjį, jį nuraminti, gal kažką jam numesti, paduoti, bet nesiartinti prie eketės. Pagrindinis pagalbos principas – nukentėjusiųjų neturi padaugėti.

Ištrauktą iš vandens žmogų reikia laikyti horizontalioje padėtyje, neleisti stotis, kadangi dėl sumažėjusio slėgio į kojų ir pilvo venas gali dar labiau kristi ir taip tuo metu žemas kraujospūdis ir sutrikti širdies veikla.

Svarbiausia tokioj situacijoje nepasimesti ir veikti labai greitai, nes užspingus, labai greit žmogus netenka samonės ir uždūsta. 

Užspringimas – tai kvėpavimo sutrikimas, kurį sukelia svetimkūnis, patekęs į nosiaryklę, gerklas, gerklę. Dėl svetimkūnio į plaučius patenka mažiau oro arba jo visai nepatenka. Jei užspringstama iš dalies, žmogus pajėgia įkvėpti oro, bet jei kvėpavimo takai visiškai užsikemša, jis gali uždusti. Svetimkūnis dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir sukelia balso stygų bei bronchų spazmą, todėl oro į plaučius nepatenka. Dėl minėtų spazmų ir dėl oro stokos žmogus dūsta ir gali mirti. 

Užspringimo požymiai 

  • Užspringęs žmogus staiga griebiasi už kaklo. 
  • Paklaustas "Kas atsitiko?", negali ištarti nė žodžio (dėl ligos sutrikus kvėpavimui gali bent          šnabždėti). 
  • Kvėpavimas triukšmingas arba nėra jokio garso. 
  • Užspringęs žmogus susijaudina, sutrinka, išsigąsta. 
  • Pamėlsta lūpos ir oda. 
  • Praranda sąmonę. 
  • Ištinka klinikinė mirtis. 

Ką daryti?, jei užspringęs žmogus sąmoningas: žmogus apglėbiamas iš nugaros suformuojam kumštį, ant kumščio dedama kitos rankos delnas. Kumštį dedame užspringusiam po duobute po šonkauliais ir spaudžiame su kumščiu ir su rankomis vienu metu. Šios priemonės tikslas sukurti spaudimą plaučiuose ir išmušti iš kvėpavimo takų maisto gabalą. Kartokite tol, kol svetimkūnį pašalinsite (užspringusysis iškosės) iš kvėpavimo takų. 

Ką daryti?, jei užspringęs žmogus nesąmoningas: paguldykite užspringusįjį ant nugaros, kiškite rodomąjį pirštą į užspringusiojo burną ir kablio formos judesiu bandykite svetimkūnį ištraukti. Jei nepavyksta, apžerkite užspringusįjį per klubus, dėkite vienos rankos delną po krūtinkauliu, kita prispauskite ir spustelkite į priekį. Paspaudimus kartokite tol, kol svetimkūnį pašalinsite (užspringusysis iškosės) iš kvėpavimo takų. Galutinai svetimkūnį pašalinti iš burnos galima ranka (išimti pirštais). 

Ką daryti?, jei užspringęs yra mažas vaikas ar net kūdikis: 

  • Jei užspringęs vaikas kosti, leiskite jam iškosėti svetimkūnį pačiam. 
  • Jei kūdikis svetimkūnio pats neiškosti ir ima dūsti, paguldykite jį ant rankos kniūpsčią galva žemyn. Galvytę pirštais prilaikykite už apatinio žandikaulio, kad kvėpavimo takai būtų atviri. 
  • Penkis kartus stuktelkite delnu tarp menčių. 
  • Apverskite kūdikį veiduku aukštyn ir patikrinkite burnytę. Jei svetimkūnis matosi, išimkite jį. 
  • Jei svetimkūnis neiškrito, ant savo rankos paguldykite kūdikį veiduku aukštyn ir penkis kartus pirštais staigiai spustelkite krūtinę. Vėl patikrinkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. 
  • Jei nesiseka pašalinti svetimkūnio, tris kartus kartokite 2, 3, 4, 5 veiksmus. 
  • Atlikdami minėtus veiksmus ir nepaleisdami kūdikio iš rankų, skubėkite kviesti greitąją medicinos pagalbą. 
  • Kartokite 2, 3, 4, 5 veiksmus tol, kol svetimkūnis iššoks arba kol atvyks medicinos pagalba. 

Dėmesio: jei spausti po krūtinkauliu negalima (pilvo žaizdos, nėštumas), spauskite krūtinkaulį žemiausioje vietoje. Kūdikio negalima kratyti už kojų, kad kraujas neišsilietų į smegenis. 

Paprastai kalbant, užspringimo priežastis: žmogus negali vienu metu ryti ir įkvepti - tą jis turi daryti skyrium tai yra arba ryti arba įkvėpti (tokia žmogaus anatomija ir fiziologija). Dažniausiai užspirngstama ne kai vienu metu kalbama ir valgoma. O iš tikrųjų, kai vienu metu ryjama ir įkvepiama. Taigi tiek pirmosios pagalbos...

Yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia. Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius.

Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose. Trečiasis protrūkis 2020 m. sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje, užsikrėtusiųjų skaičius viršija 43 tūkst., o nuo viruso jau mirė virš 1 tūkstančio žmonių.

Virusas, norėdamas išgyventi, privalo mutuoti. Mutacija gali vykti nuo 10 iki 40 metų. Šiandien sunku pasakyti, kas yra šaltinis, koks tai gyvūnas, bet galvojama, kad kaltininkas yra šikšnosparnis.

70 proc. naujo koronaviruso genomo sudėties panaši į SŪRS, tačiau 30 proc. vis dar lieka paslaptimi, todėl prognozuoti protrūkio baigtį sunku. Ir vis dėlto – net ir suvaldę koronavirusą nežinome, kokios virusų mutacijos mus dar pasieks ateityje. Virusai iki šios dienos yra išlikę vien todėl, kad sugebėjo evoliucionuoti ir prisitaikyti, surasti vis naują šeimininką.

Virusas plinta kontaktiniu, oro lašeliniu ir fekaliniu-oraliniu būdu. Linkę prasiskverbti į kvėpavimo epitelį ir virškinimo trakto epitelį, o taip pat į nervinės sistemos, širdies, akių ląsteles. Dažniausiai pasireiškia kaip rinofaringitas, bet būna ir virškinimo trakto sutrikimai. Bet pavojingiausias korona- viruso pasireiškimas – atipinė pneumonija arba „sunkus ūmus kvėpavimo takų sindromas“ (Severe Acute Respiratory Syndrome – SARS). Šios ligos mirtingumas virš 30%.

Būdai išvengti virusų:

  • reguliariai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu,
  • vengti liesti akis ir nosį,
  • laikytis padorumo čiaudint ir kosint, t. y. neapčiaudėti ir neapkosėti kitų, čiaudėti į sulenktos rankos alkūnės linkį,
  • judėti gryname ore – dauguma mikrobų nemėgsta deguonies,
  • nesilankyti ten, kur nereikia,
  • teisingai maitintis. Organizmui būtinai reikia turėti tam tikrų vitaminų, kad imuninė sistema gerai funkcionuotų. Reikia ir baltymų. Jeigu jūs nuolat valgote netinkamą maistą, griaunate imuninę sistemą, tai slopinate organizmo atsparumą.

Atmintinė

Dalintis: