Genoveita Gricienė gimė 1951 m. vasario 17 d. Domėnų k., Sedos apyl., Mažeikių rajone. Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje, 1975 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgydama pradinių klasių mokytojos specialybę. 1975-1977 m. dirbo Ketūnų aštuonmetėje mokykloje mokytoja, vėliau Sedos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja užklasinei veiklai. 1993-2014 m. vadovavo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijai.
Nominantė visada pasižymėjo aktyvia visuomenine veikla. Buvo Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Žemaičių kultūros draugijos Sedos skyriaus, o vėliau ir Mažeikių, pirmininkė, vadovavo rajono darbo grupei Pilietinės visuomenės instituto projekte „Lietuva be atskirties ir skurdo“. 2015-2019 m. buvo išrinkta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nare.
G. Gricienės iniciatyva sukurtas Sedos herbas ir vėliava, įkurta Sedos bendruomenė, Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė, Sedos vidurinei mokyklai suteiktas poeto Vytauto Mačernio vardas, o 2007 m. suteiktas gimnazijos statusas.
Nominantė buvo Sedos Vytauto Mačernio festivalio „VII vizijos“ ir partizanų dainos šventės „Už Laisvę, Tėvynę ir Tave“ organizatorė. 2009 m. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje įkūrė jaunųjų šaulių būrelį ir jam vadovavo. 2014 m. tarp tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių nusikaltimų režimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, siekiant ugdyti brandžią ir atsakingą pilietinę visuomenę, pagrįstą tolerancijos ir pagarbos universalioms žmogiškosioms vertybėms principais, gimnazijoje buvo įkurtas Tolerancijos centras. 2017 m. Sedoje įsteigtas Trečiojo amžiaus universitetas, kurio rektore išrinkta G. Gricienė. Jos iniciatyva surengta daug susitikimų su iškiliais žemaičiais, surengtos kelios konferencijos dėl žemaitiškos tapatybės puoselėjimo. Aktyvi sediškė daug dirba puoselėjant Sedoje gyvenusių žydų, generolo Povilo Plechavičiaus atminimą. G. Gricienės ir kelių sediškių bendraminčių iniciatyva privačiame Sedos vandens malūne įkurta „Kasdienybės meno galerija“, kurioje vietos tautodailininkai, amatininkai pristato, eksponuoja bei parduoda savo gaminius. G. Gricienė nuolat nemokamai veda ekskursijas po Sedą ir jos apylinkes. Daugybė turistų grupių žavisi jos gyvais, emocingais pasakojimais, žiniomis, patriotiškumu ir meile savam kraštui.
2007 m. G. Gricienei buvo įteikta „Bendruomeniškiausios metų mažeikiškės“ nominacija. 2014 m. už Žemaitijos regiono etninės kultūros puoselėjimą ir išsaugojimą Etninės kultūros globos taryba prie LR Seimo ir Žemaitijos regiono etninės kultūros globos taryba apdovanojo padėkos raštu.
Rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos raganos premija įteikta už krašto kultūros ir istorijos saugojimą, tradicijų tęstinumą, tolerancijos bei draugiškumo skatinimą, jaunimo pilietinį, patriotinį auklėjimą, kvietimą domėtis ne tik savo šeimos praeitimi, ją fiksuoti, bet ir viso krašto istorija. Taip pat už bendradarbiavimą su kultūros įstaigomis: biblioteka, kultūros centru, muziejumi, Renavo dvaru bei žiniasklaidos priemonėmis, kuriems perduodama, skleidžiama ir saugoma svarbi informacija apie mūsų kraštą, jo žmones, kultūros vertybes, tradicijas. Didžiąją dalį išvardintų darbų pretendentė daro be atlygio, vadovaudamasi savanorystės principais, aukodama savo laisvalaikį ir pinigus.