Europos regionų komitete – apie tvarumą, klimato kaitą, vandens atsparumą
Liepos 2–3 d. Briuselyje įvyko 167-oji Europos regionų komiteto (RK) plenarinė sesija, kurioje regionų ir vietos valdžios atstovai iš visos Europos, taip pat ir iš Lietuvos, aptarė klausimus, susijusius su tvariu vystymusi, žemės ūkiu, vandens politikos atsparumu ir Europos indėliu į tarptautinę klimato kaitą.
Sesijoje dalyvavo Lietuvos delegacijos RK nariai: Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, delegacijos pirmininkas Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška, Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Arnoldas Abramavičius.
Diskusijoje su Europos Komisijos nariu Apostolos Tzitzikosta, atsakingu už tvarų transportą ir turizmą, akcentuota, kad tvaraus turizmo politika turi būti kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su miestais ir regionais, kurie yra šios politikos įgyvendintojai ir dažnai patiria tiek teigiamas, tiek neigiamas turizmo pasekmes. Paraginta stiprinti vietos lyderių vaidmenį sprendžiant perteklinio turizmo keliamas problemas, skirti daugiau išteklių mažiau išsivysčiusiems regionams bei gerinti duomenų prieinamumą.
Diskusijoje su Europos komisare Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką, aptarta Europos vandens atsparumo strategija ir išreikšta parama jos įgyvendinimui vietos lygiu.
Komisarė J. Roswall informavo apie padidintą Europos Sąjungos sanglaudos fondų lankstumą, skirtą investicijoms į vandens atsparumą. Kalbėta apie visapusišką vandens atsparumo temos integravimą į ES politikos sritis, tokias kaip sveikata, žemės ūkis, klimato prisitaikymas, biologinė įvairovė ir tarša, akcentuota gamtiniais sprendimais grįstų metodų nauda.
Diskusijoje su Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu, atsakingu už žemės ūkį ir maistą, pristatyta ES vizija dėl žemės ūkio po 2027 m. Palankiai vertintas Komisijos siekis išlaikyti žemės ūkį strateginiu sektoriumi, užtikrinti apsirūpinimą maistu, remti ūkininkus ir skatinti žemės ūkio profesijos patrauklumą jaunimui. Pabrėžė būtinybė išlaikyti stiprų antrąjį bendrosios žemės ūkio politikos ramstį (kaimo plėtra, žalia transformacija, sanglauda), užtikrinti politikos koordinavimą tarp ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens, įtraukti regionus į strateginių planų įgyvendinimą ir jų stebėseną, vengti perteklinės administracinės naštos ir užtikrinti konkurencines sąlygas visoje ES. Taip pat pabrėžtas regionų vaidmuo išlaikant gyvybingas kaimo ir pakrančių teritorijas, kurios yra svarbios ne tik ekonomikai, bet ir Europos tapatybei.
Diskusijoje dėl pasirengimo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai COP30, vyksiančiai šiemet Belėme, Brazilijoje, RK nariai paragino stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant klimato politiką, akcentavo būtinybę teikti prioritetą su klimato kaita susijusiai pertvarkai siekiant ekonominio atsparumo ir energetinio saugumo, taip pat svarbą užtikrinti reguliavimo stabilumą ir paskatas švarių technologijų diegimui, poreikį didinti vietos prieigą prie finansavimo, ypač kaimiškuose ir atokiuose regionuose, būtinybę reformuoti daugiašalius plėtros bankus ir skatinimo mechanizmus, leidžiančius vietos valdžiai gauti finansavimą be nacionalinių garantijų. Priminta, kad klimato veiksmus įgyvendinantys miestai iki 2030 m. gali iki 40 proc. sumažinti emisijas, todėl jų įtraukimas į tarptautines derybas ir strategijų formavimą turi būti realus, o ne simbolinis.
Sesijoje taip pat patvirtintos devynios RK nuomonės įvairiose srityse.
Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informaciją
