
Liepos 15-ąją, minint ES pasaulinę klimato krizės aukų dieną, Europos klimato pakto bendruomenė Lietuvoje pristato praktinę atmintinę „KARŠTA?“. Jos tikslas – padėti gyventojams geriau pasirengti vis dažnėjantiems karštiems orams ir apsaugoti save bei kitus nuo su karščiu susijusių sveikatos rizikų.
Rekordinės kaitros Europoje, vis dažnėjančios karščio bangos ir ekstremalūs orų reiškiniai primena, kad klimato krizė jau nėra tolima ateities grėsmė – jos padariniai jau šiandien daro poveikį žmonių sveikatai, saugumui ir gyvenimo kokybei.
Liepos 15-ąją minima ES pasaulinės klimato krizės aukų diena kviečia prisiminti žmones, kurie dėl klimato kaitos sukeltų karščio bangų, potvynių, sausrų, miškų gaisrų ir kitų ekstremalių reiškinių patyrė sveikatos sutrikimų, prarado namus ar net gyvybę, tačiau ši diena skirta ne tik prisiminti – ji skatina imtis veiksmų, padedančių geriau pasirengti klimato kaitos keliamoms rizikoms.
Europa yra greičiausiai šylantis žemynas pasaulyje. Nors Lietuva nėra tarp labiausiai klimato kaitos paveiktų Europos valstybių, jos padariniai vis aiškiau matomi ir mūsų šalyje. Dažnėjančios karščio bangos, intensyvios liūtys, sausros ir sunkiau prognozuojami orai daro poveikį ne tik aplinkai ar infrastruktūrai, bet ir gyventojų sveikatai.
Vis dažniau klimato krizė vertinama ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos iššūkis. Pasaulio sveikatos organizacija ją įvardija viena didžiausių XXI amžiaus grėsmių visuomenės sveikatai. Remiantis naujausia Lancet Countdown ataskaita, palyginti su paskutiniuoju XX amžiaus dešimtmečiu, mirčių nuo karščio pasaulyje padaugėjo net 63 proc.
Būtent todėl Europos klimato pakto bendruomenė Lietuvoje, kartu su Klimato pakto ambasadoriais ir partneriais, parengė praktinę atmintinę „KARŠTA?“, kurioje paprastai ir aiškiai pateikiami svarbiausi patarimai, kaip apsaugoti save ir kitus karštų orų metu.
Parengta pagal https://www.circulareconomy.lt/ pranešimą