„Savivaldybės žiniose“ – merės interviu
Pradėjus eiti merės pareigas teko peržiūrėti prioritetus
„Mažeikiai – mano gimtasis kraštas. Čia gimiau, augau, gyvenu ir dirbu. Man patikėtos mero pareigos, kurios pirmiausia reiškia atsakomybę prieš visus Mažeikių rajono gyventojus. Mano pažadai, tapsiantys darbais – konkretūs ir tokie, už kuriuos galėsiu gyventojams atsiskaityti, nes man – SVARBUS KIEKVIENAS“, – savivaldybės svetainėje teigia Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė. Su ja ir kalbamės apie pirmąją jos kadencijos pusę: moters, įsitraukusios į aktyvią politinę veiklą, patirtis, pareigybių įtaką jos asmeniniam gyvenimui.
Gerb. mere, nepaisant, kad politikoje dalyvauja vis daugiau moterų, bet šioje veikloje vyrauja vyrai, Jūsų manymu, kodėl taip yra?
Mano nuomone, politikoje daugiau dalyvauja vyrų nei moterų todėl, kad tai nėra pats lengviausias kelias, kurį gali rinktis moteris. Politika reikalauja labai daug laiko ir atsidavimo. Daug laiko reikia paaukoti darbui, atimant jį iš šeimos. Ir vidumi reikia būti stipriai, kad atlaikytum vyrišką pasaulį ir žmonių nuomones, įvairiausius komentarus, pasisakymus, o jų būna visokių, ne tik teigiamų, bet ir neigiamų. Galbūt dauguma moterų, visa tai apsvarsčiusios, renkasi kitą, saugesnį, ramesnį kelią, bet iš esmės, kaip matau, situacija keičiasi. Moterys vis labiau įsilieja į politiką.
Kas buvo tas atspirties taškas, nuo kurio startavote į politiką?
Mano atveju, ko gero, buvo paskatinimas iš bendraminčių, kolegų, partijos bičiulių siekti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario mandato 2019–2023 m. kadencijoje. Tai buvo pirmas mano žingsnis į politiką. Vėliau mero pavaduotojos pareigos. Partijos bičiulių padrąsinimas, tikėjimas ir pasitikėjimas bei šeimos palaikymas nutiesė kelią į mero postą. Iš pradžių abejojau, žiūrėjau taip tik pro pirštus, bet, kai ryžausi, tikrai dirbau atsakingai, nes, jeigu kažko imuosi, tada atiduodu savęs nemažai. Praėjau visą rinkimų kampaniją, dalyvavau susitikimuose su rinkėjais ir, iš tiesų, nustebau, kad pirmą kartą dalyvaujant rinkimuose Mažeikių rajono gyventojai, palygingti su kitais politikais, senbuviais, užėmusiais tam tikras pozicijas vietos savivaldoje, pasitikėjo manimi. Aš buvau penkta sąraše. Tai dar labiau paskatino eiti politikės keliu.
Moterų aktyvus dalyvavimas politikoje: ką sako Jūsų patirtis?
Džiaugiuosi, kad moterys tampa aktyvesnės, nebijo iššūkių, nes, kaip rodo praktika, moterys dirba puikiai ir daugeliu atvejų netgi geriau už kai kuriuos vyrus lyderius. Matau tendenciją, kad moterų politikių daugėja įvairiausiuose sluoksniuose: tiek vietos savivaldos, tiek Vyriausybės, tiek pasaulio politikoje, Europos Sąjungos lygmenyje taip pat matome daug moterų lyderių, tai paskatina ir kitas moteris rinktis politiko kelią. Manau, moterys tiesiog užsikrečia viena nuo kitos, seka viena kitos pavyzdžiu. Jeigu gali viena, galbūt galiu ir aš, ir sugebėsiu, ir įveiksiu kelyje atsirandančius sunkumus.
Tikiu, noriu tikėti, kad, jeigu moterys nepersvers daugumos vyrų atžvilgiu politikoje, bent jau susilygins su vyrų skaičiumi. Labai norėtųsi, kad ta proporcija būtų kiek įmanoma lygesnė, o jeigu atsitiktų taip, kad moterų būtų daugiau, tai, manau, visame pasaulyje visuose lygiuose būtų tik geriau, nes moterys iš prigimties yra atsakingos, rūpestingos visose srityse bet kokiam lygmeny. Jos padarys viską, kad žmonės, gyventojai, valstybė, kuria rūpinasi moteris lyderė, gyventų kiek įmanoma geriau. Tokią matau tendenciją, tokį moterų požiūrį į savo darbą, į politiką. Tai tikrai yra atsidavusios, rūpestingos ir nereikėtų šito bijoti, o džiaugtis, jeigu moterų politikoje būtų daugiau.
Kaip Jumyse tarpusavyje dera moteris merė, moteris žmona, moteris mama?
Mes, moterys, kiekviena turime daug vaidmenų, ar politikoje, ar bet kuriame kitame darbe, ir tuos vaidmenis visada moteris puikiai paskirsto. Žinoma, negalima sakyti, kad taip pat yra ir šeimos nariams, ir artimiesiems, kaip buvo iki tol, kol nebuvau merės pareigose, ir kaip yra dabar. Taip, dėmesio galbūt mažiau ir laiko turiu mažiau. Gelbsti tai, kad vaikai jau suaugę, išvykę iš mūsų namų, matomės rečiau ir dėmesio reikia rečiau, tačiau tas laikas, kuris lieka ir kurį skiriu šeimos nariams, mamai, seserims, yra kokybiškesnis, nors jo mažiau. Persidėlioji prioritetus, matymą ir stengiesi laiką su saviškiais, namiškiais praleisti kaip įmanoma didesnėje pilnatvėje visomis prasmėmis. Tai lemia ir tam tikrų vertybių išugdymas. Jos irgi atsiskleidžia dirbant merės pareigose. Kitoks požiūris ir į poilsį. Manau, viską įmanoma suderinti dirbant ne tik politikoje, bet ir bet kur kitur. Tai nėra lengva, bet įmanoma.
Šiek tiek papasakokite apie šeimą – vyras, vaikai.
Su vyru Sauliumi esame kartu kone 30 metų. Profesinėje veikloje jis atsidavęs darbui, iki pat šiol, kone tris dešimtmečius, dirba AB „ORLEN Lietuva“, yra Aplinkos apsaugos skyriaus vadovas. Turime du vaikus: sūnų Aileną ir dukrą Danielę. Abu vaikai suaugę, gyvena savo gyvenimus. Sūnus dirba Vilniaus dailės akademijoje, Komunikacijos skyriaus vadovas. Jam puikiai sekasi, yra savo kelyje, ten, kur gerai jaučiasi, kur jam patinka. Menininkas, yra save atradęs muzikos pasaulyje. Jo laisvalaikis labai įvairiapusis. Dukra Danielė studijuoja mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pirmo kurso studentė. Mums, tėvams, buvo nerimo, kaip seksis. Pirmi metai, o medicinos studijos nėra lengvos, didžiulė konkurencija ir krūvis, bet pirmas pusmetis jau praeitas, egzaminai išlaikyti, eina antras pusmetis ir matome, kad tikrai įsiliejo į šitą sritį, panašu, kad yra savo vėžėse, savo pasaulyje, patenkinta. Vaikai dabar jau namie kaip svečiai.
Pasikeitė ar ne Jūsų santykiai šeimoje tapus mere? Pavyksta išvengti situacijų, kai paskui Jus į namus sugarma visos savivaldybės problemos?
Santykiai nepasikeitė, grįžtu namo ne kaip merė, o kaip žmona, mama, dukra. Pasikeitė tai, kad laiko mažiau ir bendravimo, nes užimtumas, nuovargis. Grįžę namo, pasidomime, kaip sekėsi, kaip praėjo diena, kas naujo. Jeigu kažkas esminio, tai pasikalbame, pasidalijame mintimis, aptariame, o tokių einamųjų dalykų, darbo problemų tikrai nenešu namo, stengiuosi darbo reikalais neapkrauti antrosios pusės. Be to, ir pačiai norisi pailsėti, atsiriboti nuo visko, nuo darbų. Nesakyčiau, kad parnešu darbus, problemas į namus, nebent tai tikrai svarbus klausimas, kuriuo noriu pasitarti, pasidalinti. Namiškius norisi apsaugoti, kai būna neadekvatūs komentarai viešojoje erdvėje. Sudėtinga apsaugoti nuo viešumos, nuo komentarų socialiniuose tinkluose, o tų komentarų yra visokių, oponentai niekur nedingo ir nedings. Šioje situacijoje ne tiek dėl savęs jaudinuosi, kiek dėl šeimos narių.
Be abejo, į merės pareigas ėjote vedama tikslų. Kokie tie tikslai ir kaip sekasi juos įgyvendinti?
Kai visą gyvenimą gyveni šiame rajone, šitam mieste ir tai tavo gimtasis kraštas, tavo namai, natūraliai nori kiek įmanoma daugiau pagerinti gyvenamąją aplinką, pagražinti savo miestą, rajoną. Norisi, kad žmonės, čia gyvendami, džiaugtųsi.
Jau prieš tai dirbant savivaldoje išryškėjo didžiausios problemos, kurias kėlė gyventojai, kurias mačiau pati. Tai buvo daugelį metų neįgyvendinti projektai, likę kaip gyventojų lūkesčiai. Juos ir išsikėliau į prioritetus: sporto centro statyba, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų, kelių būklės gerinimas, remonto ar kapitalinio remonto darbai. Tai dvi didžiausios problemos, kurios nebuvo sprendžiamos, bet jas reikia spręsti. Gyventojai vis keldavo tas problemas ir vylėsi, kad bus išspręstos. Tai tokie galbūt didžiausi du tikslai, bet yra ir kitų: Švietimo įstaigų remonto prioritetinių eilių sudarymas, naujų žaidimų aikštelių įrengimas, treniruoklių atnaujinimas ir kt. Ką galime, tą darome, kad gerėtų gyvenimo kokybė rajone.
