Parama būstui įsigyti

Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą bei Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas, o  deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šių dydžių:

• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;
• dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių;
• keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 178 VRP dydžių ir turtas – 349 VRP dydžių;
• šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 30 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių.

Vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos 2023 m. nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

ir, jeigu įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną šių sąlygų:

• neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus ir iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;
• turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų;
• turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
• neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos:

• jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 20 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
• šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 30 proc.
• neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
• asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
• šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 30 proc.

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui padengti.

Asmenims ir šeimoms, teisę į subsidiją įgijusiems po kompensuojamo būsto kredito gavimo, subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą. Asmenys ir šeimos turi būti įvykdę visus skolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį iki kreipimosi į kredito įstaigą su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti subsidiją dienos.

Asmenys ir šeimos turi būti įvykdę visus skolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį iki kreipimosi į kredito įstaigą su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti papildomą subsidiją dienos.

Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina kredito davėjui ankščiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškoma subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

• 53 tūkst. eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
• 87 tūkst. eurų arba ekvivalentas kita valiuta  – dviejų ir daugiau asmenų šeimai;
• 35 tūkst. eurų arba ekvivalentas kita valiuta – būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Asmenys ir šeimos, norėdami gauti paramą būstui įsigyti, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, - į savivaldybę, į kurios neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą įtraukti, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išduotą nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti.

Savivaldybės išduota pažyma kredito įstaigai turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos išdavimo dienos.

Asmenys savivaldybės vykdomajai institucijai kartu su prašymu pateikia sąlygoms, nuo kurių priklauso teisė į paramą būstui įsigyti, nustatyti reikalingus dokumentus:

1. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą;
2. statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.  D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.04.04:2017), patvirtinantį turėtame (turimame) būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir išvadas, pateiktas per pastaruosius 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;
3. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 su priedu FR0001P);
4. dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) faktiškai vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba):

   1. vieno iš tėvų, vieno iš globėjų (rūpintojų) mirties faktą patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, mirties liudijimą ar išrašą iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro);

   2. įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl:

      1. santuokos nutraukimo ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo;

      2. vienam iš tėvų neterminuotai apribotos tėvų valdžios;

      3. vieno iš tėvų pripažinimo neveiksniu;

      4. vaiko (-ų) išlaikymo sutarties patvirtinimo;

      5. vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo, jei vaikas (‑ai) gimė nesusituokusiems asmenims, o vaiko (-ų) gimimo įraše nurodyti abu tėvai;

      6. vieno iš tėvų pripažinimo dingusiu be žinios;

   3. įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo vienam iš tėvų paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė;
5. įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
6. atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, atstovavimo sutartį);
7. galiojantį statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje numatytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“), kai būsto kreditas imamas būstui statyti;
8. statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis STR 1.04.04:2017, patvirtinantį būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir (ar) Reglamente (ES) Nr.  305/2011nurodytų esminių statinių reikalavimų, įskaitant būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams reikalavimus, pažeidimus, bei pateiktas išvadas arba galiojantį statybą leidžiantį dokumentą dėl nuosavybės teise turimo būsto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“), rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, taip pat rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams;
9. mokymo įstaigos išduotą pažymą apie į šeimos sudėtį įskaitomus asmenis, kurie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba ir kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos (pažymoje nurodomi šie duomenys: asmens kodas, vardas, pavardė, mokyklos kodas ir pavadinimas, studijų pradžios data, studijų pabaigos data, stipendijos tipo pavadinimas, stipendijos gavimo metai ir mėnuo, išmokėta stipendijos suma).

Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

Šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Likęs be tėvų globos asmuo – asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).